Lietuvių kalba verba (kadagio, blindės, serbentų, beržo, kitų anksčiausiai pavasarį sprogstančių medžių ar krūmų šakelių puokštė arba sausais gėlių žiedais ir žolynais apipinta rykštelė) pirmą kartą paminėta evangelikų liuteronų kunigo Jono Bylaukio 1573–1574 m. parengtoje Wolfenbüttelio postilėje, o dailininko Ferdinando Ruščico (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936) jos buvo taip išpuoselėtos ir išpopuliarintos, kad tapo smulkiojo liaudies meno kūrinių dalimi. Tikima, kad šventintos verbos žmones saugo nuo ligų, namus (pasmilkius arba apkaišius sienas) – nuo perkūnijos ir kitų nelaimių, įkišta lauke – pasėlius nuo krušos, sausros, graužikų.